Žiemą, vasarą, lietui lyjant ir sniegui drimbant, niekaip kitaip nepradėsime savo kalbos nei nuo sluoksniavimo. Tikime, jog daugumai tėvelių “sluoksniavimas” jau mažu mažiausiai girdėtas terminas. Visgi, svarbiausia ne tik būti girdėjus šiokį terminą, tačiau ir suprasti jo reikšmę bei kuriamą vertę. O pagrindiniai privalumai: universalumas, patogumas ir saugumas.

 

“Kaip čia taip?” – gali kilti klausimėlis. Paprastai: išmokus sluoksniuoti savo aprangą, galima jaustis patogiai ir saugiai. Gal teisingiau būtų sakyti: maksimaliai patogiai ir saugiai, tiek kiek tai yra įmanoma. Tai galioja bet kokiu oru, ir bet kokioje veikloje. Svarbiausia – atrasti tinkamą aprangos kombinaciją, priklausomai nuo aktyvumo, planuojamos veiklos, biologinių, fiziologinių savybių.


Dažniausiai yra įvardijami trys sluoksniai:

1. Pirmasis sluoksnis – skirtas drėgmei nuo kūno surinkti ir transportuoti tolyn. Tai yra svarbu, jeigu veikla yra aktyvi, na, nes ir drėgmės generuojama daugiau. Drėgmė reiškia papildomą vėsą ir pavojų dėl vėjo ar šalčio, ypač žiemą. Dėl to pirmąjį sluoksnį derėtų rinktis iš merino vilnos arba poliesterio. Abiem šiems pluoštams ir jų deriniams drėgmė – nebaisi. Merino vilna suteikia puikią termoreguliaciją: išlaiko šilumą arti kūno, neleidžia jai pabėgti. Poliesteris, tuo tarpu, puikus pasirinkimas jeigu vaikas yra “karšto kraujo” arba yra aktyvus. Na, arba pati veikla yra aktyvi, pavyzdžiui: bėgimas, kalniukai ir t.t. Tikėtis jog su žiemine apranga lakstydamas vaikas nesušils – naivoka, tačiau vienareikšmiškai geriau yra turėti pluoštus, kurie džiūsta greičiau arba netraukia šalčio taip, kaip tai daro medvilnė.


Dažniausios pirmojo sluoksnio opcijos:

 



2. Antrojo sluoksnio užduotis – šilumos išlaikymas. Visą šilumą generuojame mes, žmonės, judėdami, bėgdami, griūdami ir besikeldami. Drabužis tik arba sugeba tą šilumą išlaikyti, arba ne. Dažniausiai antrajam sluoksniui naudojamas džemperis, liemenė, kartais net ir lengva striukytė. Tiesa, džemperis aktyvaus laisvalaikio kontekste yra savotiškas – flisinis, iš velto poliesterio.

Kuo jis toks ypatingas? Na, visų pirma, tai yra puikiomis šiluminėmis savybėmis pasižymintis pluoštas. Tai reiškia, jog nereiks storo drabužio tam, kad būtų šilta. Na, arba jeigu jau pasirinksiu storą, tai jame šilumos bus “ohoho!”. Antra, poliesteris, kaip ir pirmojo sluoksnio atveju, pasižymi greitu džiūvimu. O tai reiškia, kad drėgmė iš audinio išgarinama labai greitai. Audinys kvėpuoja.

Kokį antrąjį sluoksnį rinktis? Na, iš praktikos žvelgiant - su kombinezonais universaliausi yra plonesnieji, tokie kaip MONTE. Laisvalaikiui - vidutinio storio flisiniai džemperiai, tokie kaip vaikiškų FAST TREK ir BACK BOWL linijos. Tačiau tai tikrai nėra vieninteliai pasirinkimai, anaiptol, jų gausa - čia! 

 

Kaip gi rudenį be liemenės? Žinote tą keistą laiką, kai lietaus striukė vaikams jau atrodo tarsi būtų per šalta, tačiau kombinezono striukės eilė dar tikrai neatėjo? Tai va, čia yra liemenės laikas. Ją kuo puikiausiai galima dėvėti ir po lietaus striuke! “Ar turime gerų liemenių?“ kyla klausimas, tiesa? Aha, čia! 

3.Trečiasis sluoksnis – tas, kuris apsaugo. apsaugo nuo oro sąlygų! Taigi, kaip jau ir aišku, kad išorinis drabužis, kuris apsaugotų turi būti neperpučiamas ir/ar neperšlampamas. Ypatingai, jeigu ruošiamasi bet kokiam orui, bet kokiomis sąlygomis.

Puikiai suprantame, kad šaltuoju metų laiku daugiau reiktų pakalbėti ir apie striukės ar kombinezono šilumą. Kaip žinoti, kiek ta striukė ar kombinezonas šilti? Šiluma priklauso nuo keleto aspektų:

1. Užpildo. Užpildas striukėje ar kombinezone gali būti arba poliesteris (sintetinis), arba pūkas.
Pūkas pasižymi geresniu svorio-šilumos santykiu, dėl to pūkinė striukė, pavyzdžiui, gali būti kiek lengvesnė, nors šilumos turės tiek pat, kiek jos konkurentė su sintetiniu užpildu. Visgi, tai, kad striukė ar kombinezonas viduje bus pripildytas pūku – nebūtinai reikš, jog striukė „belekaip“ šilta. Šilumos kiekis priklauso nuo to, kiek to pūko ir kiek jis kokybiškas.


Panašiai yra ir su poliesterio užpildais. Tai, kad kombinezono ar striukės pašiltinimui naudojamas poliesteris – nereiškia, jog kombinezonas bus „bevertis“ šilumos atžvilgiu. Viskas priklauso nuo to, kiek to užpildo ir kiek jis kokybiškas.

2. Išorinio audinio savybės. Na, jeigu audinys bus neperpučiamas – vėjas neišpustys šilumos. Jei audinys bus neperšlampamas – išgaruoja galimybė suledėti į ragą. Jeigu neegzistuoja nei viena, nei kita apsauga, tuomet iškyla problema.

3. Gaminio ilgis. Tai aktualu striukėms. Kuo didesnę kūno dalį dengia produktas – tuo daugiau jis bus apsaugotas nuo šalčio. Matematika – paprasta.

4. Pamušalas. Na, pavyzdžiui: šilumą atspindinti Columbia technologija „Omni-Heat“ prideda produktui papildomos šilumos.


Na, tai atsižvelgdami į visus šiuos dėmenis ir renkame aprangas vaikams. Nėra tai aukštoji matematika, jeigu žinome daugiau nei “reikia striukės”. ;) Visuomet džiaugiamės, kai su mumis kalbatės ir pasakojate apie savo vaikų veiklas, aktyvumą. Sluoksniavimas, akivaizdu, individualus dalykas.

Ką turime galvoje? Kiekvienas iš mūsų į šaltį reaguojame skirtingai, kiekvienas iš mūsų skirtingose aktyvumo lygiuose išprakaituojame skirtingą kiekį drėgmės. Ir dar mūsų įpročiai skiriasi! Ir dar oras gali keistis! Taigi, akivaizdu, nėra vienokios taisyklės, kuri nusakytų ką, kada ir kaip apsirengti. Tikiuosi, kad žinios apie aprangą pravers.

Beje, pirštinės, kepurės, movos ir kojinės – labai svarbi aprangos dalis. Norėčiau prasiplėsti, bet…  Dar mielai pridėčiau apie avalynę, dviejų dalių ir vientisus kombinezonus, bet gal pasilikime kitam kartui..